stotis

stotìs sf. (4), stótis (1) NdŽ, sm. 1. Š, LL236, Rtr, Ser, PolŽ52, DŽ traukinių, autobusų, laivų sustojimo vieta; toje vietoje esantis pastatas ir įrengimai: Autobusų stotys skiriamos tarpmiestiniams ir priemiestiniams autobusams rš. Vakar buvau stoty – brolio laukiau J.Jabl. Seniai geležinkelio stoties peronas nematė tokios gausybės sporto mėgėjų sp. Kitą kartą, žinai, nei tų buvo stočių̃, nei tų gelžkelių, nei tų mašinų – ejo pėsti Ms. Į Šateikių stõtį nueisiam pėsčium i tujau gaunam traukinį į Klaipėdą Plt. Verčiau jau stotė̃[je] palaukt – jos (mašinos) jau nelauks Erž. Kaip tu atėjai nuo garlaivių stotiẽs? Jrb. Gyvenu prie stõčiai Ktk. Kaip į stõtį išlipau, tai susitikau su vienu senu pažįstamu Plšk. Čia yra bažnyčia ir geležinė stotìs Dv. Ties stočià agurkus parduoda Snt. Rieznyką net Vilniuj pagavo an stotès Sug. Stotiẽs budėtojas NdŽ. Stotiẽs viršininkas NdŽ. Prieplauka, laivų stotìs BŽI115. Stotis (prieplauka) nepatogus buvo žiemavoti BBApD27,12. 2. GTŽ specialios paskirties įmonė ar įstaiga: Meteorologijos stotìs DŽ¹. Mašinų–traktorių stotìs DŽ. Orbitinė stotìs DŽ¹. Gamtos tyrimų stotìs NdŽ. Elektros stotìs NdŽ. Automatinė telefono stotis PolŽ18. Skaičiavimo stotis SkŽ292. Greitosios medicininės pagalbos stotys budi dieną ir naktį sp. Kraujo perpylimo stotìs LKKVIII121. Radijo stotį galima įrengti įvairaus galingumo ir įvairaus paslankumo rš. 3. istor.: Kunigaikščio dvaruose jie (bajorų dvarų gyventojai) privalė pjauti šieną, vaišinti kunigaikštį ir jo valdininkus, šiam atvažiavus; ta priedermė vėliau vadinta stotimi (stacija) A.Janul. 4. NdŽ bažn. vieta, kur meldžiamasi einant kryžiaus kelius; toje vietoje įrengtas paveikslas.